Susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu

Šiandien VRM vyko susitikimas su vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” atstovais bei įvairų valstybės institucijų atstovais (Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos…). Susitikimo tema – problemos susijusios su darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu.

Šiame susitikime aš dalyvavau kaip nepriklausomas ekspertas (darbo rinkos ekonomistas), profsąjungos kvietimu.

Profsąjungų atstovai pasisakė šiomis temomis:

  1. Trečiųjų šalių darbuotojų teisės nėra užtikrinamos: VDI nepakankamai tikrina teisės aktų atitikimus (pvz. ar tikrai kiekvienam darbuotojui skirta 7kv.m. gyvenamojo ploto), dėl kalbos ir kultūrinių barjerų darbuotojai iš trečiųjų šalių yra išnaudojami.
  2. Galimas darbo kaštų (atlyginimų) dempingavimas: kai didėja darbuotojų pasiūla iš trečiųjų šalių, darbdaviai nesijaučia poreikio adekvačiai didinti vietinių darbuotojų atlyginimo. Jokia institucija Lietuvoje neturi duomenų, jog galėtų atlikti darbuotojų iš trečiųjų šalių poveikio šalies darbo rinkai analizės. Profsąjungos atstovai kėlė klausimą, ar neturėtų įmonės, įrašytos į “Pavirtintų įmonių sąrašą”, būti įpareigotos mokėti 1.5 VDU, tam, jog būtų sukurtos paskatos pirma įdarbinti vietinius darbuotojus, o ne iš trečiųjų šalių.
  3. Paliesta tema – šešėlis: didelei daliai darbuotojų iš trečiųjų šalių (bet ir vietiniams), atlyginimas mokamas grynais. Iškilo siūlymas, jog visiems trečiųjų šalių darbuotojams atlyginimas turėtų būti išmokamas į banko sąskaitą, tai pat tai turėtų galioti ir Lietuvos piliečiams – vairuotojams.

Kaip visada, po tokių susitikimų nuotaika mišri…

Pozityvūs aspektai:
  • VRM viceministras kviečiasi profsąjungų atstovus diskusijoms
  • Profsąjungos parengs informacinį laišką, kuris tikėtina bus dalinamas visiems atvykstantiems trečiųjų šalių darbuotojams ir kuriame bus surašytos visos šių darbuotojų pagrindinės teisės, bei kur kreiptis, jeigu reikia „pagalbos“ (įskaitant ir profsąjungų kontaktus)
  • Profsąjungos kviečiamos išsakyti savo poziciją, kaip ateityje turėtų būti nustatomos kvotos, kiek leisti įdarbinti trečiųjų šalių darbuotojų (tik nesupratau, ar kalbama apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, trūkstamos kvalifikacijos darbuotojus, ar tuos, kuriuos įdarbina įmonės esančios Patvirtintų įmonių sąraše…)
Negatyvus aspektai:
  • Profsąjungų atstovai, mano skoniui, diskusijose naudojasi pavieniais pavyzdžiais, tačiau tokie argumentai nėra pakankamai konstruktyvūs, nes neleidžia įvertinti problemos masto. Mano asmeniniu supratimu, profsąjungos atstovai turėtų kreiptis dėl konkrečių teisės aktų „problemų“ su siūlymais, kaip jos keisti, arba su prašymais atlikti tam tikrus įvertinimus / analizes, kurių negali atlikti patys
  • Vidaus reikalų viceministro prašymas profsąjungų išsakyti savo poziciją dėl kvotų sistemos bei pateikti „kiekines socialinio dempingo išraiškas“, yra absurdiškas, nes mano supratimu, nei viena profsąjunga Lietuvoje (ar visos jos bendrai) šiuo metu neturi jokių adekvačių „analitinių resursų“ atlikti tokio masto tyrimus
  • Labai negatyvus aspektas: viceministro pateikta informacija, jog Vyriausybėje sklando noras ekonomiškai silpnuose regionuose atleisti įmones nuo pelno mokesčio, o netekimus finansuoti iš ES struktūrinio fondo lėšų (remiantis Italijos pavyzdžiu).

Apibendrinant, profsąjungos atėjo per mažai pasiruošusios, pačios įsipareigojo pateikti daugiau analitinės informacijos, bet nesulaukė jokių „įsipareigojimų“ iš viceministro / institucijų.

Na bent grupinė nuotrauka gavosi nebloga….

One comment

  1. Andrius says:

    taip, sunkus vaizdelis, nenuostabu kad su darbuotojų interesais situacija sudėtinga, nes dauguma profsąjungų veikėjų savo logika, retorika, derybiniais ir vadybiniais sugebėjimais atrodo 15 metų atsiliekantys. O klausimai vis sudėtingesni, reikalauja vis daugiau intelekto. Jėgos nelygios, dialogas keistas, ir nepanašu, kad kuri vyriausybė programoje nusimatytų ir imtųsi šią silpną pusę stiprinti, nors galėtų -vardan šalies progreso ir kokybiškesnio platesnių dirbančiųjų sluoksnių atstovavimo. Dabartinė programoje pamini profsąjungas vieną (!) kartą, abstrakčiame punkte kartu su politinių ir pan. sistemų fragmentacija. Nors jos daugelyje šalių, ypač Šiaurės, į kurias bandom lygiuotis, esminis socialinio kontrakto žaidėjas.

    Dėl

    Profsąjungos kviečiamos išsakyti savo poziciją, kaip ateityje turėtų būti nustatomos kvotos, kiek leisti įdarbinti trečiųjų šalių darbuotojų (tik nesupratau, ar kalbama apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, trūkstamos kvalifikacijos darbuotojus, ar tuos, kuriuos įdarbina įmonės esančios Patvirtintų įmonių sąraše…)

    Manau tikrai ne apie aukštos, nes jų įdarbinama juokingai mažai (pagal mėlyną kortą 2017 pradžioje dirbo ~300, per 10 mėn. išduota 130 leidimų) ir kvotų ten nereikia.
    https://www.vz.lt/vadyba/personalo-valdymas/2018/01/02/baltajame-sarase-esancios-imones-uzsieniecius-gales-idarbinti-paprasciau-

    Daug nesigilinant svarbiausia atrodo susitvarkyti su “komandiruotaisiais”, kai kokie baldininkai dešimtim veža pagalbinius baltarusius, statybininkai – ukrainiečius, per Lenkiją ir pan. Kuriems kiek suprantu net jokia prievolė mokėti 1,5 VMDU negalioja, nes jų darbo sutartis yra užsienyje; ir darbo mokesčių čia nemoka, taigi valstybei su 7,5% registruota bedarbyste iš to naudos praktiškai jokios. Išimtis su didesne keturženkle kvota imho galėtų būti nebent tolimųjų reisų vairuotojai, kurie čia nebūna, jų reikia tūkstančiais ir trūkumas didžiulis.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: