2017 metų gyventojų materialinis nepriteklius Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę paskalbė naujausią Lietuvos gyventojų materialinio nepritekliaus statistiką. Nors gyventojų materialinis nepriteklius vidutiniškai mažėjo, tam tikroms socialinės grupėms jis didėjo. Rūpinimąsi  šeimomis deklaruojančiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ši statistika turėtų apkartinti gyvenimą, tiesa, tik jeigu turėtume normalią žiniasklaidą, t. y. žurnalistus, o ne reporterius, kurių dėmesio nepatraukė didėjantis vaikų bei šeimų su vaikais didelis materialinis nepriteklius.

Kas yra gyventojų (didelis) materialinis nepriteklius?

Vertinant gyventojų materialinį nepriteklių, atliekant reprezentatyvią apklausą, respondentų yra klausiama, ar jie patiria šiuos ekonominius sunkumus:

  1. namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų;
  2. namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose;
  3. namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto;
  4. namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto;
  5. namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2016 m. – 240 EUR, 2017 m – 260 EUR) iš savo lėšų;

Taip pat klausiama, ar namų ūkis dėl lėšų stokos neturi automobilio.

Namų ūkiai priskiriami prie patiriančių materialinį nepriteklių, jeigu dėl lėšų stokos susiduria su bent 3 iš 6 sunkumų.

Namų ūkiai priskiriami prie patiriančių didelį materialinį nepriteklių, jeigu dėl lėšų stokos susiduria su bent 4 iš 6 įvadintų sunkumų.

2017 metų statistika

2017 m. materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje siekė 24.4% (2016: 26.1%), o didelio materialinio nepritekliaus lygis – 12.4% (2016: 13.5%). Tai, kad vidutiniškai materialinio nepritekliaus rodikliai gerėja neguodžia, žinant, kad Lietuvoje vis dar kas aštuntas gyventojas dėl lėšų stokos susiduria su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų.

Socialinės grupės, kurioms situacija Lietuvoje tik blogėjo

Nors bendras didelio nepritekliaus lygio rodiklis mažėjo, visgi 2017-ais metais didelis materialinio nepritekliaus lygis namų ūkiuose su vaikais padidėjo iki 11.4% (2016: 11.2%), ypatingai, dviejų saugusiųjų su 3 ar daugiau vaikų namų ūkiuose materialinio nepritekliaus rodiklis šovė į viršų iki 20.8% (2016: 9.2%). Didelio materialinio nepritekliaus rodiklis didėjo ir namų ūkiuose, kuriuose gyvena du suaugę su vienu vaiku 7.2% (2016: 6.2%).
Ne ką geresnė ir vieno suaugusiojo su mažiausiai vienu vaiku namų ūkių padėtis: didelis materialinis nepriteklius padidėjo iki 25.9% (2016: 24.9%). Taigi kas ketvirtas namų ūkis, kuriame yra tik vienas suaugęs ir bent vienas vaikas (vaikus auginantys vieniši asmenys) 2017-ais metais dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis pagal amžiaus grupes

Nors gyventojų materialinio nepritekliaus rodikliai mažėjo visose gyventojų amžiaus grupėse, tačiau praėjusiais metais didelio materialinio nepritekliaus rodikliai vaikų/jaunimo amžiaus kategorijoje (0-17 m.) padidėjo iki 13.0% (2016: 11.5%).

Įdomu, kaip tai pakomentuos Socialinės apsaugos ir darbo ministras? Ogi niekaip, nes juk jokiam „žurnalistui“ tokie pokyčiai nėra įdomūs.

Kas antras namų ūkis Lietuvoje negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų

Iš tiesų sunku net patikėti, jog gyvenant XXI amžiuje, Europos Sąjungos šalyje, net kas antras namų ūkis nurodo, jog negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų. Be to beveik trečdalis namų ūkių Lietuvoje nurodo neturintys galimybės pakankamai šildyti būsto.

Ekonominai sunkumai2016 m.2017 m.
Dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų10.7 %8.7 %
Negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų53.1 %50.6 %
Negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto15.8 %16.5 %
Negali sau leisti pakankamai šildyti būsto29.3 %28.8 %
Neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose44.2 %41.9 %
Ministras Linas Kukuraitis problemas supranta…

 Delfi.lt rašė:

<…> Pasak ministro, šalyje labiausiai skurstančios grupės – pensinio amžiaus žmonės ir vaikai. Jiems buvo skirtos visos ministerijos papildomos įplaukos. Pensijos didėjo jas indeksavus, padidintos bazinė ir šalpos pensijos. Imta mokėti, o kitąmet žadama dar didinti vaiko pinigus. Užimtumo tarnybos reforma, padidintos socialinės išmokos, sumažinta kompensavimo už šildymą riba – ministras vardija, kas turėtų sumažinti skurdą. Finansų ministras sako, skurdo problemoms spręsti bus siūlomos reformos <…>

Profesorius Romas Lazutka savo facebook paskyroje į tai replikavo:

<…> reikia, jog skurstančiųjų pajamos augtų sparčiau nei skurdo riba. Skurdo riba pastaraisiais metais kilo apie 7-9 proc. kasmet. Minimali alga per kelis pastaruosius metus augo vid. po 7 proc., pensijos indeksuotos 7 proc. Dauguma socialinių išmokų, ypač socialinė pašalpa, šalpos pensijos, vid. nedarbo išmoka ir kt. yra žemiau skurdo ribos ir pastarųjų metų padidinimai jos nepasiekia <…>

Belieka tik palinkėti ministrui prisiminti, jog iš Lietuvos emigruoja ne pensininkai, o čia negalintys pragyventi / išgyventi darbinio amžiaus žmonės, kurie ir moka pensijas. Tad galbūt reiktų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkams susėsti ir peržiūrėti ministerijos prioritetus bei reikalauti iš finansų ministro kurti mokesčių reformą taip, jog būtų užtikrintas adekvatus socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių programų finansavimas?

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: