Trumpa skaičiuoklės istorija

Kai dirbau vienoje Lietuvoje veikiančioje akcinėje draudimo bendrovėje, susidūriau su labai įdomiu faktu: Lietuvoje atlyginimai nėra indeksuojami. Todėl, pavyzdžiui, 2010-ais metais į darbą už 1000 eurų atlygį priimtas darbuotojas dar ir 2017-ais metais galėjo gauti tą patį, 1000 eurų siekiantį, atlyginimą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas toje pačioje įmonėje nekilo karjeros laiptais arba nekeitė darbovietės, tada jam įrodyti, jog darbdavys turi didinti atlyginimą – buvo beveik „misija neįmanoma“, nes neretai išgirsdavo tokius argumentus: „O tu dabar daugiau kažko padarai? Kodėl Tau reiktų mokėti daugiau? Kaip padidėjo tavo vertė mūsų įmonei?“ ir panašiai. Tad kaip sužinoti, kiek uždirba kiti? Kokiu būdu įvertinti, kaip kinta vidutiniai atlyginimai draudimo sektoriuje? Siekiant padėti kolegoms atsakyti į rūpimus klausimus, dar dirbamas draudimo bendrovėje sukūriau ir pradėjau su bendradarbiais dalintis šia skaičiuokle:

Atsisiųsti skaičiuoklę: [Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė.xlsx]

Kam naudinga ši skaičiuoklė?

Ši skaičiuoklė turėtų:

  1. Parodyti, koks yra vidutinis moterų/vyrų atlyginimas už darbą, atsižvelgiant į pasirinktą ekonominės veiklos sektorių. 2.Nurodžius darbo pradžios laikotarpį bei pradinį atlygį įsidarbinus – apskaičiuoti, kokį atlyginimą darbuotojas turėtų gauti šiuo metu, įvertinant tai, kaip kito vidutinis mokamas atlyginimas tame sektoriuje nuo to laikotarpio, kai darbuotojas įsidarbino.

Taigi ši skaičiuoklė naudinga tiems, kurie ieškosi darbo ir nežino, kokio atlyginimo apytiksliai būtų galima tikėtis, bei tiems, kurie tam tikrą laikotarpį dirba toje pačioje darbovietėje ir norėtų sužinoti, kaip turėjo kisti jų atlyginimas.

Kaip veikia skaičiuoklė?

Excel lape „Sektorių info“ pateikti visi ekonominės veiklos sektoriai bei jų kodai. Patartina susirasti sektorių, kuris būtų artimiausias tam, kuriame dirbama arba norima įsidarbinti. Tada reiktų atidaryti lapą „Skaičiuoklė“:

  1. B1 langelyje nurodyti datą (metai+ketvirtis), kada pradėta dirbti (nuspaudus šone esantį trikampį atsidaro pasirinkimo meniu), pvz., 2010K1 reikštų, jog pasirinktas pirmasis 2010-ųjų metų ketvirtis.
  2. B2 langelyje pasirinkti ekonominės veiklos sektorių, susirastą lape „Sektorių info“ (nuspaudus šone esantį trikampį atsidaro pasirinkimo meniu), pvz., „Draudimo, perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla“.
  3. B3 langelyje nurodyti ar domina bruto (prieš mokesčius), ar neto (atskaičius mokesčius) atlyginimas.
  4. B4 langelyje nurodyti ar skaičiuoti moterų, vyrų, ar vidutinį atlyginimą. Labai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog moterims galėtų būti naudinga sužinoti, kiek uždirba vyrai, ir atitinkamai, įvertinus savo norus bei lūkesčius, reikalauti darbdavio, jog būtų mokamas toks pat atlyginimas, kaip ir vyrams!
  5. B5 langelyje įrašyti pradinio atlyginimo dydį.
  6. B6 langelyje bus pateiktas vidutinis paskutinių keturių ketvirčių atlyginimas, kurį turėjote gauti, jeigu Jūsų pradinis darbo užmokestis būtų kitęs taip, kaip vidutinis už Jūsų darbą mokamas atlygis, atsižvelgiant į Jūsų pasirinktus parametrus.
  7. B8 langelyje nurodytas dabartinis vidutinis atlyginimas už Jūsų darbo pobūdžio vietą pagal viršuje pasirinktus parametrus (sektorius, atlyginimo tipas, lytis).
Kodėl nedidėjantys atlyginimai nėra visada blogai?

Kai atlyginimai nekyla arba didėja, bet mažiau nei vidutinis kainų lygis (infliacija), tada ekonomistai tokį reiškinį vadina vidine (atlyginimų) devalvacija. Tam tikromis sąlygomis atlyginimų devalvaciją galima vertinti ganėtinai pozityviai: kai infliacija auga sparčiau nei atlyginimai, tai leidžia įmonėms nominaliai šiek tiek didinti darbo užmokestį, bet realūs įmonės darbo kaštai mažėja, tad ekonominio sunkmečio (!) periodu tai leidžia įmonėms neatleisti darbuotojų, o taupyti, vykdant vidinį devalvavimo procesą. Tad nors visi uždirba realiai mažiau, būna išsaugomos darbo vietos. Nors devalvavimo procesas suteikia tam tikrų privalumų ekonominio sunkmečio periodu, tačiau Lietuvoje dėl dalinai neegzistuojančių profsąjungų, darbuotojų ekonominio neraštingumo ir kitų priežasčių, tai tampa kasdienybe.

Ateities planai

Ateityje norėčiau šią skaičiuoklę padaryti labiau interaktyvia, kad ji būtų pateikta ne Excel formatu, o tiesiog „internetinė“. Taip pat norėčiau, jeigu pavyks suderinti duomenų gavimą, pereiti nuo „ekonominės veiklos sričių“ , pagal kurias duomenis pateikia Lietuvos statistikos departamentas, prie profesijų, pagal kurias galima gauti duomenis (vis dar atskirai prašant) iš „Sodros“. Taip pat norėčiau, jog būtų galima pasirinkti regionus.

Copyright

Dalinantis skaičiuokle, prašau, nurodyti šaltinį: Lithuanian-Economy.net